Mesijo karalystė
1Vargas ganytojams, kurie klaidina ir išblaško mano ganyklos avis!“ – tai VIEŠPATIES žodis. 2Todėl taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, ganytojams, ganantiems jo tautą: „Jūs išblaškėte mano kaimenę ir ja nesirūpinote! Tikėkite manimi, aš bausiu jus už jūsų nedorus darbus, – tai VIEŠPATIES žodis. – 3Aš pats surinksiu savo kaimenės likutį iš visų kraštų, į kuriuos buvau išbloškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą. Čia jie bus vaisingi ir dauginsis. 4Paskirsiu jiems ganytojus, kurie juos ganys. Nebereikės jiems daugiau bijoti ir nuogąstauti; nė vienas jų nepradings“, – tai VIEŠPATIES žodis.
5„Tikėkite manimi, – tai VIEŠPATIES žodis, –
ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią Atžalą.
Kaip karalius jis viešpataus ir sumaniai
vykdys krašte, kas teisinga ir teisu.
6Jo dienomis Judas bus išgelbėtas,
ir Izraelis saugiai gyvens.
Jis bus vadinamas šitokiu vardu:
‘VIEŠPATS – mūsų teisumas’.
7Todėl žiūrėkite, – tai VIEŠPATIES žodis, – ateina metas, kai nebebus sakoma: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė izraelitus iš Egipto!’ – 8Bet mieliau bus tariama: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris parvedė Izraelio namų palikuonis iš šiaurės krašto ir iš visų kraštų, kuriuose buvau juos išblaškęs, kad jie vėl gyventų savo pačių žemėje’.“
Klaidingi pranašai
9Apie pranašus.
Plyšta man širdis krūtinėje,
dreba visi mano kaulai.
Esu kaip girtas,
kaip žmogus, įveiktas vyno,
dėl VIEŠPATIES ir dėl jo šventų žodžių.
10Kraštas pilnas svetimautojų;
dėl jų suskirdo žemė,
išdžiūvo tyrlaukių ganyklos.
Jie eiklūs daryti, kas nedora,
ir savo narsa piktnaudžiauja.
11„Net kunigai ir pranašai – bedieviai!
Net savo Namuose atradau jų nedorybes, –
tai VIEŠPATIES žodis. –
12Todėl jų kelias pavirs jiems slidžiu šunkeliu.
Tamsoje jie slidinės ir pargrius,
nes aš siųsiu jiems nelaimę,
kai ateis jų atpildo metas, –
tai VIEŠPATIES žodis. –
13Tarp Samarijos pranašų mačiau šlykštų dalyką:
jie pranašavo Baalo vardu
ir vedė iš kelio mano tautą Izraelį.
14Bet ką matau tarp Jeruzalės pranašų,
tai tikrai baisu:
jie svetimauja, veidmainiauja,
drąsina nedorėlius, daro visa,
kad niekas nesigręžtų nuo savo nedorumo.
Man jie visi kaip Sodoma,
jos gyventojai kaip Gomora“.
15Todėl taip kalba Galybių VIEŠPATS apie pranašus:
„Štai maitinsiu juos metėlėmis
ir girdysiu juos vandeniu su nuodais,
nes iš Jeruzalės pranašų
bedievybė pasklido po visą kraštą“.
16Taip kalba Galybių VIEŠPATS:
„Neklausykite, ką tie pranašai jums pranašauja!
Jie jus apgaudinėja!
Savo pačių vaizduotės regėjimus jie skelbia,
o ne žodžius iš VIEŠPATIES lūpų.
17Be perstojo kartoja mane niekinantiems:
‘VIEŠPATS kalbėjo: Taika garantuota!’ –
visiems, sekantiems savavalę širdį, teigia:
‘Neištiks jūsų jokia nelaimė!’“
18Bet kas dalyvavo VIEŠPATIES taryboje, kad jį regėtų ir jo žodžio klausytųsi? Kas rūpestingai klausėsi jo žodžio, kad jį paskelbtų?
19Žiūrėkite! Atūžia VIEŠPATIES audra!
Jo įniršis prasiveržia baisiu viesulo siautuliu,
kad išsilietų ant nedorėlių galvų.
20VIEŠPATIES įnirtis nesulėtės,
kol savo užmojų jis neįvykdys ir neužbaigs.
Kai ta diena praeis,
jūs aiškiai tai suvoksite.
21„Šių pranašų aš nesiunčiau,
tačiau jie atskubėjo!
Aš nieko jiems nekalbėjau,
tačiau jie pranašavo!
22Jei jie būtų dalyvavę mano taryboje,
tai būtų galėję skelbti mano tautai mano žodžius,
būtų grąžinę juos iš nedoro kelio,
nuo jų nedorų darbų.
23Nejau aš Dievas tik tada, kai esu ranka pasiekiamas? –
tai VIEŠPATIES žodis, –
ir ne Dievas, kai toli?
24Ar gali pasislėpti žmogus pakampyje,
kad aš jo nematyčiau? – tai VIEŠPATIES žodis. –
Argi aš ne tas, kurio pilnas ir dangus, ir žemė?“ – tai VIEŠPATIES žodis.
25„Girdėjau, ką sako pranašai, pranašaują melus mano vardu. ‘Aš sapnavau! – šaukia jie. – Aš sapnavau!’ 26Kiek ilgai tai tęsis? Ar turi mano vardą širdyje pranašai, pranašaujantys melus ir savo pačių apgaulingas užgaidas? 27Savo sapnais, kuriuos pasakoja vienas kitam, jie nori priversti mano tautą užmiršti mano vardą, kaip jų tėvai užmiršo mano vardą dėl Baalo. 28Pranašas, kuris sapnavo sapną, tepasakoja savo sapną! O tas, kuris turi mano žodį, ištikimai jį teskelbia!
Ką bendra turi kviečio grūdas su pelais? – Tai VIEŠPATIES žodis. –
29Ar mano žodis nėra kaip ugnis? –
tai VIEŠPATIES žodis. –
Kaip trupinantis uolą kūjis?
30Todėl aš prieš tuos pranašus, – tai VIEŠPATIES žodis, – kurie vagia mano žodžius vienas iš kito. 31Taip, aš prieš tuos pranašus, – tai VIEŠPATIES žodis, – kurie mala liežuviais, kartodami: ‘Taip kalba Viešpats’. 32Taip, aš prieš pranašus, kurie skelbia apgaulingus sapnus, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei aš juos siunčiau, nei įgaliojau! Jie neduoda šiai tautai jokios naudos“, – tai VIEŠPATIES žodis.
33„O jei šie žmonės, – ar pranašas, ar kunigas – imtų klausinėti tave: ‘Kas ta VIEŠPATIES našta?’ – atsakyk jiems: ‘Jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu!’ – tai VIEŠPATIES žodis. 34Jei pranašas ar kunigas, ar kas nors kitas kalbėtų apie ‘VIEŠPATIES naštą’, tą žmogų ir jo šeimą aš nubausiu. 35Kalbėdami tarpusavyje, jūs šitaip klauskite: ‘Kokį atsakymą davė VIEŠPATS?’ – arba: ‘Ką VIEŠPATS kalbėjo?’ 36Bet posakio ‘VIEŠPATIES našta’ daugiau nebeminėkite, nes jis skirtas žmogui, kuriam Viešpats patiki savo žodį. Jei jį minite, iškraipote gyvojo Dievo, Galybių VIEŠPATIES, mūsų Dievo žodžius. 37Šitaip tu klausi pranašą: ‘Ką tau VIEŠPATS atsakė?’ – arba: ‘Ką kalbėjo VIEŠPATS?’“ 38Bet jeigu klausiate apie „VIEŠPATIES naštą“, tai VIEŠPATS šitaip atsako: „Kadangi jūs vartojate posakį ‘VIEŠPATIES našta’, nors jums liepiau jo nevartoti, 39aš pats nešiu jus kaip naštą ir atstumsiu nuo savęs jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams. 40Paženklinsiu jus amžina gėda, amžina nešlove, kuri niekada nebus užmiršta“.
